- storakaklis
- storakãklis, -ė adj., smob. (2) DŽ, NdŽ, BŽII504; Ser 1. Š kieno storas kaklas: Vyrai tokie storakãkliai DŽ1. Ateina pirkion tas storakãklis Auk. ^ Storakaklis midų geria (kaminas) TŽV591, Lš. 2. menk. kas turtingas: Šaukiama nusikratyti dvarininkais, storakakliais ūkininkais Vaižg. Šitame susirinkime dalyvauja tik buržujai storakakliai A.Vien. 3. kurio stora, į kaklą panaši dalis: Storakakliai buteliai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.